Įsiamžinome ,,Laisvės kelyje“

      Pagaliau pamatėme savo plytą ,,Laisvės kelyje“ . Jos reikėjo laukti tikrai ilgai, ir, tiesą sakant, buvau nusivylusi, pamačiusi galutinį rezultatą, nes tikėjausi daugiau. Užrašas ant plytos nelabai aiškus, lyg ,,paplautas“, be to, mūsų plyta buvo taip aukštai, kad vos galėjome įžiūrėti, kur gi ji yra. Gerai nors tai, kad ją galėjome rasti plytų paieškos sistemoje. Labai gaila, kad plytų kainos nebuvo skirstomos pagal plytos vietą kelyje, nes geriau būčiau mokėjusi daugiau, kad tik mūsų plyta būtų normalioje vietoje, o ne kažkur palubėj, kur beveik nieko negali įžiūrėti. Beje, žmogaus ūgio lygyje buvo tikrai daug tuščių plytų, todėl man neaišku, kodėl jos nebuvo užpildytos.

      Prie ,,Laisvės kelio“ surengėme fotosesiją:

P.S. Gana keista buvo ant kelio sienos perskaityti, kad projekto rėmėjai yra įvairios institucijos ir firmos. Tikri rėmėjai - žmonės, kurie pirko plytas, ir esu tikra, kad tarp jų yra labai daug nepatenkintų galutiniu rezultatu. Kitą kartą panašioje akcijoje kažin ar dalyvausiu, nes norėjosi kaip geriau, o gavosi - kaip visada.

Paskutinė Alekso diena darželyje

      Iš tikrųjų paskutinė Alekso diena darželyje buvo rugpjūčio 27-oji, bet apie tai bei apie vėlesnius įvykius prisėdau parašyti tik šiandien (,,ačiū'' OmniConnect!).
      Aleksas lankė lopšelį-darželį ,,Saulėgrąža'' nuo 2 metų 3 mėnesių, nes aš turėjau grįžti į darbą. Bendras darželio lankymo stažas – 5 metai 1 mėnuo. Jie pralėkė labai greitai, bet dabar, kai juos suskaičiavau, susidaro solidus stažas!
      Pasirinkome šį darželį, nors netoli namų buvo ir kitų. Teko vežioti Aleksą iš Pašilaičių į Justiniškes (gerai, kad pakeliui į darbą). Pradžia buvo labai sunki, Aleksas nuolat verkė, nenorėjo eiti į darželį, tapo labiau prisirišęs prie manęs. Tuo metu kaip tik rašiau magistro darbą apie vaikų adaptaciją darželyje, todėl drąsiai galiu teigti, kad šis darbas buvo mano ,,išgyventas“, ,,išverktas“ ir ,,išstradalintas“ (taip sakė viena mano kursiokė).
      Pirmaisiais metais Aleksas lankė lopšelio grupę, vėliau darželio grupę, o paskutiniais metais – parengiamąją grupę. Visos auklėtojos, kaip sako Aleksas, buvo griežtos, bet geros (tuo aš labai džiaugiuosi). Po gana sunkios darželio lankymo pradžios Aleksas ,,įsivažiavo“, ir toliau viskas klojosi gerai. Sunku buvo tik pirmąjį pusmetį.
      Darželyje Aleksas jautėsi gana gerai (nors visada sakė, kad su mumis geriau, ir aš su juo nesiginčysiu). Džiaugiuosi, kad visos auklėtojos buvo labai supratingos, geranoriškos, mes gana daug kalbėdavomės apie tai, kaip Aleksas jaučiasi darželyje, kaip jam sekasi bendrauti, mokytis naujų dalykų ir t. t. Iš auklėtojų visada sulaukdavome pagalbos, nes visokių situacijų pasitaikydavo. Žodžiu, šiuo atžvilgiu viskas buvo gerai.
      Darželyje pastoviai vyko įvairi veikla, į kurią auklėtojos įtraukdavo ne tik vaikus, bet ir tėvelius (pvz. bendri rudeniniai darbeliai, Kaziuko mugė, įvairūs konkursai ir t. t.). Taip pat darželyje buvo keli būreliai. Aleksas paskutiniais metais darželyje lankė ,,Murkio klubą'' (T.Petreikio šokių studiją), keramiką ir anglų kalbą. Dabar apie visus būrelius po truputį.
      Mėgstamiausias Alekso (ir ne tik jo) būrelis - keramika (ne veltui ir gimanzijoje užsirašėme į dailės ir keramikos krypties klasę). Dažniausiai būdavo teminės pamokos (pvz. rudeniniai lapai, automobiliai, gyvūnai ir t.t.), nors kartais vaikai lipdydavo tai, ką norėjo patys. Nulipdę darbelius, atiduodavo mokytojui, kuris išdegindavo juos krosnyje ir sekančiai pamokai atveždavo ir atiduodavo vaikams. Dabar turime visą dėžę molinių grožybų. Štai keli darbeliai (visus sudėsiu truputį vėliau į naują skyrelį ,,Alekso darbeliai“):
– senis besmegenis:

– širdelė man Motinos dienos proga:

– mūsų šeimynėlės giminaičiai katinėliai:

– negražaus Alekso elegesio giminaičiai:

– Cheopso piramidė (atostogų prisiminimai):

– lėktuvas (koks gi Aleksas be lėktuvų!):

      Darbelių labai daug, į vieną žinutę visų nesudėsiu, tačiau čia yra tie darbeliai, kurie labiausiai patinka pačiam Aleksiukui.
      Su keramika baigiau, dabar – šokiai (,,Murkio klubas“). Šį klubą darželyje lankė dar mano sesuo (tai buvo maždaug prieš 18 metų), vėliau atėjo ir Alekso eilė. Šokiai vyko darželio salėje 2 kartus per savaitę. Aleksas pats pasiprašė į šokius, lankė sąžiningai. Svarbiausias šokių būrelio kraitis – noras lankyti šokius ir gimnazijoje (spalį bus žinoma, kokios sąlygos) ir tiesesnė laikysena. Aleksas su šokių partnere M. dalyvavo šokių atestacijoje,  kurioje užėmė 2 vietą, ir 2 šokių konkursuose Lietuvoje ir Latvijoje (abu kartus užėmė 1 vietą). Aleksas didžiuojasi gautais medaliais, nes ,,tėvelis turi tik vieną, o aš jau du, tai dabar mamytė turės pasistengti ir gauti bent vieną“.
      Kas liečia anglų kalbą, Aleksas ją pradėjo lankyti ne nuo mokslo metų pradžios, o truputį vėliau. Mes jo specialiai nespaudėme, bet kai pasakiau, kad jei jis nori tapti lėktuvų konstravimo specialistu, turės mokytis užsienyje, nes Lietuvoje tokios specialybės nėra. Aleksas nusprendė, kad važiuos mokytis į užsienį, todėl jam reikia išmokti anglų kalbą (jos mokėsi ir ,,Žinijos“ draugijos šeštadieninėje Pepės Ilgakojinės mokyklėlėje prieš pusantrų metų). Mūsų geroji mokytoja ne tik įdomiai, išradingai ir nenuobodžiai mokė anglų kalbos, bet dar ir surengė baigiamąją pamoką–pristatymą tėveliams (mus irgi įtraukė).
      Atsisveikindama su darželiu, Alekso grupė kieme pasodino štai tokį gražų kaštoną:

      Su Aleksu sutarėme, kad kasmet prieš mokslo metų pradžią atvažiuosime į darželį ir nusifotografuosime prie šio kaštono, kurį Aleksas greitai praaugs:

      Klausiau Alekso, ar gaila atsisveikinti su darželiu. Jis pasakė, kad nenori išsiskirti su auklėtojomis ir draugais, bet, kadangi eis į mokyklą, gal ir nebus taip gaila.
      Štai tokie mūsų įspūdžiai iš darželio. Čia aprašiau tik labai mažą jų dalį, o kiek dar daug gerų emocijų sklaidant nuotraukas iš įvairių darželio švenčių ir renginių!
      Didžiulis ačiū visiems, kas rūpinosi mūsų berneliu darželyje! Sėkmės Jums!

      Sudie, darželi, sveika, mokykla!

Pirmieji pirkiniai iš Alekso kortelės!

Pagaliau išaušo Alekso ilgai laukta diena, kai jis galės ką nors nusipirkti iš savo mokėjimo kortelės.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad, nors berneliui dar tik septyneri, jis jau turi Swedbank kortelę Visa Electron. Aleksas jau seniai laukė, kol jam sueis 7 metai, nes tik nuo 7-erių galima įsigyti šią kortelę.

Taigi, kortelę užsakėme prieš kelias savaites. Įdomiausia, kad ją užsakant ant visų dokumentų turi pasirašyti ne tik kažkuris iš tėvų, bet ir pats vaikas. Mums užsakius kortelę, Aleksas gavo banko darbuotojos užduotį - sugalvoti tokį parašą, kurio jis nepamirštų ir galėtų pasirašyti ant kortelės ir ateityje - ant pirkinių čekių.

Atėję po savaitės, gavome išsvajotąją kortelę ir iškart į sąskaitą padėjome visus Alekso pinigus (dovanotus tėvelių ir senelių, laikytus taupyklėje). Aišku, iškart nustatėme limitą - Aleksas galės išleisti ne daugiau kaip 30 litų per dieną.

Keista, kad Aleksas nepuolė iškart pirkti viską iš eilės, o pasakė taupysiąs (jis jau seniai svajoja sutaupyti (!!!) milijoną ir sukonstruoti laiko mašiną). Jis ir iki šiol neleisdavo savo pinigėlių vėjais, apgalvodavo kiekvieną pirkinį (kiek prisimenu, pirko rankinį laikrodį ir bakuganų rinkinį). O dabar nusprendė, kad jam reikia MAXIMA rutuliukų dėžės ir kilimėlio (aišku, visiems vaikams dabar jų reikia).

Ką gi, žygiavome į MAXIMA, Aleksas pats mokėjo už pirkinius, pasirašė ant čekio ir pasakė kasininkei, kad čia jo nuosava kortelė. Vėliau paskambino močiutei ir pasidalino savo džiaugsmu.

Taigi, kol kas kortelė atidėta iki geresnių laikų.

Ar jau turite savo plytą ,,Laisvės kelyje''?

Ar jau turite savo plytą ,,Laisvės kelyje''? Mes jau turime! Ją pamatyti galite čia http://www.laisveskelias.lt/index.php?mact=BrickWall,cntnt01,view_brick,0&cntnt01uniqorderid=3E6268D50C&cntnt01returnid=57&hl=lt