2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis

Pasiruošimas mokyklai 2




Tęsiame pasakojimą apie pasiruošimą mokyklai.

Kaip tik šiandien sužinojau, kad Aleksas pateko į Gabijos gimanzijos dailės ir keramikos krypties 1c klasę pas mokytoją Andželiką Padarauskienę. Mes buvome užsirašę būtent į šią klasę, tik dar nežinojome, kokia bus mokytoja.

Ruošdamiesi mokyklai, susipirkom visas trūktamas priemones: kuprinę, penalą, aplankus, plastiliną ir t.t. Išleidome dar 114,83 Lt.

Taigi kol kas išleista 201,75 Lt, neskaitant sportinės aprangos (51 Lt) ir batų (100 Lt).

Nuo kitos savaitės išeinu atostogų, vesiu Aleksą į mokyklą. Darbe juokauju, kad eisiu 2 kartą į 1 klasę.
Jau pradėjome didįjį tvarkymą Alekso kambaryje: peržiūrėjome lauko, pripučiamus žaislus, smulkius žaisliukus. Prikrovėme nereikalingų žaislų visą didelį maišą (tai tik pradžia), kuris keliaus pas Alekso pusseserę Karinutę. Dar liko peržiūrėti knygas (kurios netinka Aleksui pagal amžių, atiteks Karinutei), mašinas, minkštus žaislus ir, svarbiausia - visokius žaidimus ir dėliones. Išaugti Alekso rūbeliai keliaus pas vieną simpatišką 3 metų bernužėlį.

Darbo dar nemažai, bet tokie darbai man labai malonūs, o ir Aleksas nori pasiruošti mokyklai, atlaisvinti vietą knygoms, sąsiuviniams ir visokioms mokyklinėms priemonėms. Žodžiu, rūpesčiai malonūs.

Labai laukiame rugsėjo 1-osios (ypač Aleksas). Tikiuosi, kad ir po švenčių Aleksui nedings noras mokytis

2010 m. rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Mylimiausia pusseserė




Mažas lyrinis nukrypimas.

Šeštadienį užvažiavome pas mano seserį, kuri turi 1 m. 6 mėn. dukrytę Kariną. Aleksas ją labai myli, o ji labai myli Alią.

Taigi, atvažiavome, o Karina kad suspaudė Aleksą savo glėbyje, kad suspigo iš laimės, kad atvažiavo Aleksiukas, tada atsitraukė, pažiūrėjo į jį ir vėl apglėbė, ir taip kelis kartus. Tiesiog gražu buvo žiūrėti.

Vėliau, kai išvažiavome, Aleksas man ir sako: ,,Nors Karina dar maža ir nemoka pasakyti, kad mane myli, aš žinau, kad tikrai myli. Ir aš ją labai myliu''. Gražu. Neturiu, ką pridurti.

Visi ant dviračių!


Šį šeštadienį su Aleksu vėl važiavome į Vingio parką važinėtis dviračiu. Kadangi buvome dviese, dviračiu teko dalintis, Aleksui, aišku - pirmenybė. Kadangi mūsų tėtis truputį apsirgo, liko mažiau konkurentų.

Taigi, kaip visada apsiginklavę šalmu ir apsaugomis, atvažiavome į parką. Čia laukė pirmasis išbandymas - pritvirtinti dviračio priekinį ratą, nes kitaip jis netilptų į bagažinę. Aišku, tėvelis parodė, kaip ką padaryti, bet mums su Aleksu pavyko, berods, iš trečio karto, ir tai tik dėl to, kad pasak Alekso, ,,mamytė technikoje nenusimano, o aš su savo moksliniko protu žinau, ką reikia daryti''.

Reikia pasakyti, kad Aleksas iki septynerių metų nerodė jokio noro išmokti važiuoti dviračiu. Pirkti dviratį mes jį kalbinome jau maždaug nuo 2 metų, bet Aleksas vis nenorėjo. Šiais metais pasitaikė gera proga nusipirkti gerą dviratį pigiau. Aš siūliau pirkti mažesnį dviratuką su pridėtiniais ratais, kuriuos vėliau būtų galima nuimti. Vyras pasiūlė pirkti didesnį dviratį. Išsirinkome firmos ,,Baltik Vairas'' kalnų dviratį ,,Master'', kuris yra skirtas ir vaikams, ir suaugusiems. Man jis pasirodė kiek didokas, bet vyras pasakė, kad Aleksui bus sunkiau išmokti juo važiuoti, bet užtat užteks ilgesniam laikui, ir jau paaugliui.

Nusipirkome mes dviratį ir šalmą, o apsaugas jau turėjome (beje, Aleksas pusę dviračio kainos mokėjo iš savo pinigų, kuo labai didžiavosi). Bet gavosi taip, kad po kelių pirmų pasivažinėjimų dviratis prastovėjo balkone gerą mėnesį, ir juo važinėjosi tik tėtis, nes Aleksui iškart dingo ūpas, kai suprato, kad mokytis teks ilgai. Tėtis turėjo padėti užlipti ant dviračio ir nulipti, ir laikstyti šalia, ir laikyti, kad Aleksas nenugriūtų. Iš manęs - menka pagalbininkė: aš pati iki šių metų dviračiu važiuoti nemokėjau. Iš tikrųjų vaikystėje kaime dviračiu važiuoti mokiausi kasmet, bet nesėkmingai: seneliai turėjo senus standartinius didelius dviračius, nuo kurių pastoviai krisdavau.  kadangi po tokių pasivažinėjimų likdavo daug mėlynių ir nubrozdinimų, noras išmokti važiuoti dviračiu atvėsdavo iki sekančių metu.

Matyt, panašiai gavosi ir Aleksui: kelis kartus nugriūvęs, daugiau mokytis nenorėjo, todėl dviračiu važinėjosi tėtis. Bet po tam tikros pertraukos Aleksas pasakė, kad jis jau rimtai pasiruošęs mokytis, ir nuvažiavo su tėčiu į į Vingio parką. Po šio karto pradėjome mokytis Aleksando Puškino mokyklos stadione netoli mūsų namų, ir po kelių kartų Aleksas jau važiavo puikiai. Dabar laksto Vingio parke kaip tikras profas. Tik vienas dalykas man nepatinka: Aleksas neturi baimės jausmo, lekia kaip akis išdegęs, kartais nulekia ten, kur jo nematome, todėl baisu, kad jo nepartrenktų kiti dviratininkai ar vairuotojai, ir kad jis nieko nepartrenktų. Bet kol kas viskas lyg ir gerai (tfu, tfu, tfu).

2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

Pirmieji pirkiniai iš Alekso kortelės!


Pagaliau išaušo Alekso ilgai laukta diena, kai jis galės ką nors nusipirkti iš savo mokėjimo kortelės.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad, nors berneliui dar tik septyneri, jis jau turi Swedbank kortelę Visa Electron. Aleksas jau seniai laukė, kol jam sueis 7 metai, nes tik nuo 7-erių galima įsigyti šią kortelę.

Taigi, kortelę užsakėme prieš kelias savaites. Įdomiausia, kad ją užsakant ant visų dokumentų turi pasirašyti ne tik kažkuris iš tėvų, bet ir pats vaikas. Mums užsakius kortelę, Aleksas gavo banko darbuotojos užduotį - sugalvoti tokį parašą, kurio jis nepamirštų ir galėtų pasirašyti ant kortelės ir ateityje - ant pirkinių čekių.

Atėję po savaitės, gavome išsvajotąją kortelę ir iškart į sąskaitą padėjome visus Alekso pinigus (dovanotus tėvelių ir senelių, laikytus taupyklėje). Aišku, iškart nustatėme limitą - Aleksas galės išleisti ne daugiau kaip 30 litų per dieną.

Keista, kad Aleksas nepuolė iškart pirkti viską iš eilės, o pasakė taupysiąs (jis jau seniai svajoja sutaupyti (!!!) milijoną ir sukonstruoti laiko mašiną). Jis ir iki šiol neleisdavo savo pinigėlių vėjais, apgalvodavo kiekvieną pirkinį (kiek prisimenu, pirko rankinį laikrodį ir bakuganų rinkinį). O dabar nusprendė, kad jam reikia MAXIMA rutuliukų dėžės ir kilimėlio (aišku, visiems vaikams dabar jų reikia).

Ką gi, žygiavome į MAXIMA, Aleksas pats mokėjo už pirkinius, pasirašė ant čekio ir pasakė kasininkei, kad čia jo nuosava kortelė. Vėliau paskambino močiutei ir pasidalino savo džiaugsmu.

Taigi, kol kas kortelė atidėta iki geresnių laikų.

2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Alekso šnekos nuo 6 iki 7 metų


Alekso (6 m.) sugalvotas posakis (kalbų apie krizę pasekmė): mažiau išleidi – daugiau pinigų susitaupo.


Alekso teta pagimdė vaikelį. Alekso (6 m.) samprotavimai:
- Mamyte, turėtume vaikelį, namie būtų chosas (suprask, chaosas).
Mama klausia:
- Kas yra chosas?
Aleksas:
- Kai namie daug triukšmo ir netvarka.

Aleksas (6 m. 1 mėn.) uosto rožes:
- O, romantijos kvapas (suprask, romantikos).

Koncertuoja ,,Tikri vyrai“. Aleksas (6 m. 3 mėn.) klausia mamos:
- Koks yra tikras vyras?
Mama sako:
- O kaip tau pačiam atrodo?
Aleksas:
- Na, toks visas įsivyrinęs.
- O kaip tai suprasti?
Aleksas:
- Toks visas vyriškuotas.

Aleksas (6 m. 9 mėn.) guli lovoje iki ausų užsiklojęs ir prašo mamos:
- Nuklok, mamyte, man kojos užduso.

Aleksas (6 m. 9 mėn.) žaidžia su tėvais ,,Monopolį“. Aleksas supirko geriausias gatves, kurias tėtis vadina ,,barakudų gatvėmis“. Aleksas sako tėvams:
- Tuoj aš jus užbarakudinsiu.
Vėliau, laimėjęs žaidimą, Aleksas džiaugiasi:
- Razcvetas man širdy.

Aleksui (6 m. 10 mėn.) mama aiškina, kad pagal kovo 1 orus sprendžiama, kokie bus orai pavasarį, pagal kovo 2 – kokie orai bus vasarą, pagal kovo 3 – kokie orai bus rudenį. Visas tris dienas snigo, ir Aleksas sako:
- Žiema mus užhermetizuos trejiems metams.

Aleksas (6 m. 11 mėn.) klausosi pasakos apie tris paršiukus. Kai du paršiukai, pasislėpę namelyje iš šakų, išgirsta, kad vilkas jų namelį sugriaus, Aleksas sako:
- O tai koks stresas paršeliams.

Alekso šnekos nuo 5 iki 6 metų


Alekso mama ryte atėjo į Alekso kambarį ir pamatė saldainių popierėlius ant kėdės. Mama klausia:
- Kodėl prieš pusryčius valgei saldainius?
Aleksas (5 m.) atsako:
- Aš ne šiaip suvalgiau, aš už tave, mamyte, suvalgiau.

Alekso tėvai nesusigaudo, kur kokios prekės sudėtos naujoje parduotuvėje. Aleksas (5 m. 6 mėn.) siūlo:
- Jums reikia vežimėlio su GPS‘u, ten bus įvestos visos prekės, ir per ekraną matysite, kas kur yra.

Aleksas (5 m. 8 mėn.), pažiūrėjęs ,,Teleloto“, pasakoja mamai:
- Kažkokia mergina laimėjo namą Lietuvoje su garažu Vilniuje.

Aleksas (5 m. 10 mėn.) pagadino orą ir aiškina mamai:
- Čia mano mechanizmas atsijungė.

Aleksas (5 m. 10 mėn.) žiūrėjo filmuką apie tai, kaip krokodilas Gena ir Kūlverstukas norėjo įstoti į pionierių būrelį. Pamatęs miškelyje inkilėlius, klausia mamos:
- Ar tuos inkilėlius irgi pionieriai iškėlė?

Alekso šnekos nuo 4 iki 5 metų


Aleksas (4 m.) nenori valgyti košės, prašo, kad mama nuneštų lėkštę. Mama sako Aleksui, kad dar pavalgytų. Aleksas klausia:

- Kodėl tu nenuneši mano lėkštės?
- Todėl kad dar nepavalgei.
- Ne, mamyte, todėl kad tu ne specialistė, tam skirta.

Aleksas (4 m. 5 mėn.) aiškina mamai:
- Žinai, Dovydo mašina tai tokia lūšni lūšni.
Mama klausia:
- Kokia kokia?
- Na, tokia, kuri vis lūžta ir lūžta.

Alekso (4 m. 11 mėn.) mįslė: ant vienos kojos, neturi rankų, kalbėti nemoka, bet visiems vairuotojams parodo kelią. Kas? Kelio ženklas.

Aleksas (4 m. 11 mėn.) žiūrėjo filmą apie tai, kaip keliautojai ieškojo kapitono Granto. Mama klausia Alekso:
- Gal ir tu norėsi būti keliautoju, kai užaugsi?
Aleksas atsako:
- Nežinau, dar turiu daug laiko pagalvoti.

Alekso šnekos nuo 3 iki 4 metų


Aleksas (3 m.) su seneliais žiūrėjo baletą ,,Čipolinas‘‘. Mama klausia Alekso:
- Kas tau labiausiai patiko?
- Dūmai, - atsako Aleksas.
- O seneliams ar patiko?
- Nežinau, turbūt, tik senelis truputį neprotingas. Kai važiavom namo, jis klausė močiutės, kur buvo tas Čipolinas.

Mama sako:
-Kaip man negera nuo tos žuvies.
Aleksas (3 m.):
-Aš tau vaistinėj nupirksiu trikusiną.

Alekso eilėraščiai:

Mano tėtis ir mama
Man nupirko mašiną.
Aš ją išpakuoju,
Peliauti važiuoju. (3 m. 1 mėn.)

Viens, du, trys ir keturi –
Nugara užpakaly. (3 m. 3 mėn.)

Aleksas (3 m. 2 mėn.) valgė rūgštynių sriubą. Vėliau prašo mamos:
- Mamyte, išvirk man dar du skanių purkštynių.

Aleksas (3 m. 4 mėn.) lauke kreidelėmis pripaišė ant draugės Anos Marijos piešinio. Ji sako:
- Aleksai, nepiešk ant mano piešinio, man taip negera, kai tu taip darai.
Aleksas atsitraukė į šoną ir piešia atskirai:
- Na, tai kaip tu dabar jautiesi?

Aleksas (3 m. 4 mėn.) valgo sriubą:
- O, mamyte, das ist fantastischka sriuba.

Aleksas (3 m. 4 mėn.) prašo mamos vaikiškų žirklių:
- Duok man prašau tas vaikiškas kirpes.

Alekso mamai kirpykloje patrumpino plaukus. Aleksas (3 m. 4 mėn.) giria naują mamos šukuoseną:
- Mamyte, tu trumpagalvė tokia graži.

Aleksas žiūrėjo filmą apie katiną Garfildą ir šunelį Odį. Mama klausia Alekso:
- Kas tau labiau patinka – Odis ar Garfildas?
Aleksas (3 m. 5 mėn.):
- Nežinau, man jie abu tokie gražūs, kaip šiaudai.

Alekso tėvai kalbėjo apie stojimą į doktorantūrą. Aleksas (3 m. 5 mėn.) sako:
- Ir visai čia jums nereikia jokių mokslų.
Mama klausia:
- Kodėl?
- Oi, gražiausia, tik mokotės ir mokotės.

Aleksas (3 m. 5 mėn.) bando užsimauti pėdkelnes ir klausia mamos:
- Madam, iš kurios pusės čia priekis?

Mama Aleksui vakare parodė pilną mėnulį ir papasakojo, kokios būna mėnulio fazė. Kitą rytą Aleksas (3 m. 6 mėn.) klausia:
- Mamyte, ar mėnulis šiandien pilnametis?

Alekso tėvai kalbasi apie darbą, mama pasakoja apie savo viršininką ir skundžiasi, kad negali su juo dirbti. Aleksas (3 m. 6 mėn.) sako:
- Jei mokėtum, mama, knist, tai žiūrėtum į šaknis.

Alekso (3 m. 8 mėn.) tėvai stovi apsikabinę ir bučiuojasi. Aleksas įlenda tarp jų ir sako:
- O dabar – desertas!

Aleksas (3 m. 8 mėn.) žiūri LNK žinias, kurias visada veda Vilma Čereškienė ir Gintaras Deksnys. Šį kartą vietoj V.Čereškienės laidą veda Asta Dudurytė. Aleksas sako mamai:
- O, žiūrėk, su nauja žmona žinias veda.

Aleksas (3 m. 8 mėn.) žiūri LNK žinias, rodo Seimo narį Algimantą Matulevičių. Aleksas sako mamai:
- Pažiūrėk, koks storas pupuliukas.

Aleksas (3 m. 8 mėn.) žurnale rado vaikiškų sūpynių nuotrauką, ir prašo mamos, kad jas nupirktų. Mama aiškina, kad tai sūpynės mažiukams, kad Aleksas joms per didelis. Aleksas sako:
- Mamyte, kai mane pagimdysi vėl, tada galėsi nupirkti, aš būsiu mažas.

Aleksas (3 m. 9 mėn.) kalbasi su močiute Albina:
- Albina, ar tai kartais nebūna sarmata?
- Kartais būna, o tau, Aleksai?
- Ir man kartais būna, kai pripurpiu visą kambarį.

Aleksas (3 m. 9 mėn.) klausia mamos:
- Kaip rusiškai bus ,,morka“?
- Morkovka.
- O lenkiškai?
- Marchewka.
- O olandiškai?
- Nežinau.
Aleksas truputį pagalvojo ir sako:
- Turbūt ,,Olandiš mork“.

Alekso (3 m. 9 mėn.) sukurtas eilėraštis:
Mano ūsai yra ilgi,
Kaip arbūzai,
Bet geri.

Aleksas gulasi miegoti. Mama jam linki:
- Linkiu saldžių sapnų ir ramios nakties.
Aleksas (3 m. 9 mėn.), kiek pagalvojęs, sako:
- Aš tau linkiu, kad naktį tavo kojinės smirdėtų.

Paskambino Alekso močiutė ir pasakė, kad diedukas užsiuvo Alekso batukus. Mama siūlo Aleksui paskambinti diedukui ir padėkoti. Aleksas (3 m. 9 mėn.) sako:
- Ne, aš dar nemačiau dieduko darbo.

Aleksas (3 m. 9 mėn.) bando įsiropšti į vonią ir prašo mamos pagalbos:
- Mamyte, padėk mano organizmui.

Mama vasario 16 dieną sako Aleksui:
- Šiandien yra valstybės atkūrimo diena.
Aleksas (3 m. 9 mėn.) džiaugiasi:
- Tai puiku! Ką gausiu dovanų?
Kiek vėliau Aleksas sako mamai:
- Žinok, mamyte, šiandien yra gailestingojo atkūrimo diena.

Aleksas (3 m. 11 mėn.) sako mamai:
- Žinai, o tu graži mergička.

Aleksas (3 m. 11 mėn.) sako negražius žodžius. Mama sako:
- Negražu taip sakyti.
Aleksas atsako:
- Supranti, mamyte, tai tokia organizmo reakcija.

Mama skaito laikraštį. Aleksas (3 m. 11 mėn.) klausia:
- Kas čia tokia? (rodo į nuotrauką laikraštyje).
- Tai moteris, kuri pagimdė septynis vaikučius.
- O vyrai ar gali pagimdyti vaikutį?
- Ne.
- O tikri vyrai?
- Ne. Vyrai visai negali gimdyti.
Kiek pagalvojęs, Aleksas sako:
- Oi, kokia neteisybė.

2010 m. rugpjūčio 18 d., trečiadienis

Alekso šnekos nuo 2 iki 3 metų

Aleksas (2 m. 1 mėn.), pamatęs mamą su liemenėle, sako:
- Čia mamos skydinė.

Alekso mama pasakoja Alekso tėčiui apie kursiokės dukrą Laurą. Prieš tai tėvai kalbėjosi apie bakalauro darbą. Vėliau Aleksas (2 m. 1 mėn.) klausia:
- Kur ta Laura bakalaura?

Mama siūlo Aleksui (2 m. 1 mėn.) paskaityti knygelę. Aleksas pavardęs ir skaityti nenori:
- Man jau nuo tų knygučių alergija.

Aleksas (2 m. 2 mėn.) sako mamai:
- Mama, duok duonos.
Mama:
- Aleksai, kalbėk mandagiai.
- Mamyte, gerute, duok man, prašau, saldainiuką.

Aleksas (2 m. 2 mėn.) nenori eiti į darželį ir prašosi pas mamą į darbą. Mama aiškina, kad vaikams į darbą negalima, pirmiausia reikia pasidaryti leidimą. Aleksas, nulėkęs į savo kambarį, atsineša nuotrauką ir paduoda ją mamai:
- Čia mano nuotrauka leidimui. Ir dar užsirašyk man PIN kodą.

Alekso (2 m. 2 mėn.) seneliai ilsėjosi Turkijoje. Aleksas pasakoja kitiems seneliams:
- Kiti seneliai buvo nuvažiavę į Sūrskiją.

Alekso (2 m. 2 mėn.) pamąstymai apie ateitį:
- Tėtis mokosi inžinerijos, mama mokosi psichologijos, Aleksiukas mokysis fizikos. O Ieva (pusseserė) irgi mokysis psichologijos.
Truputį pagalvojęs, sako:
- Ne, geriau jau Ieva tegul būna buhalterė.

Tėtis kepa žuvies pirštelius, siūlo ir Aleksui (2 m. 2 mėn.). Aleksiukas sutinka:
- Et, zuikeli ilgaūsi, kaip gi tu nevalgęs būsi.

Aleksas (2 m. 3 mėn.), Palangoje pamatęs svirduliuojantį indėną, kuris išvakarėse koncertavo su grupe, sako:
- Tas indėnas turbūt prisirūkęs narkvotikų.

Aleksas (2 m. 3 mėn.) garsiai skambina pianinu. Mama prašo skambinti tyliau, nes jai skauda galvą ir nuvažiuos stogas. Aleksas sako:
- Mamai stogas nuvažiuos ir visas protas ištekės.

Mama siūlo Aleksui žiūrėti laidą apie Mėtą Meškiniją.  Aleksas (2 m. 3 mėn.) nenori:
- Nusibodo man tos Meškinijos paskaitos.

Mama sako Aleksui (2 m. 3 mėn.):
- Aleksiukas - mano mylimas berniukas.
Aleksas:
- Aš ne berniukas, o visas vaikas.

Mama anksti ryte žadina Aleksą (2 m. 3 mėn.). Aleksas nenori:
- Nenoriu keltis, noriu pas Prunskienę.

Aleksas (2 m. 5 mėn.) šiaužioja virtuvėje po stalo ir kėdėmis. Mama klausia, ką jis veikia. Aleksas atsako:
- Renku informaciją.

Dar vienas Alekso (2 m. 8 mėn.) pamąstymas apie ateitį:
- Kai užaugsiu, būsiu buhalteris, o pusseserė Ieva - buhaltienė.

Aleksas (2 m. 10 mėn.) buvo pas senelius ir, pamatęs seną plokštelių grotuvą, paprašė įjungti. Plokštelės buvo senos, labai girgždėjo, Aleksas išsigando ir paprašė mamos:
- Mamyte, man diedukas kažkokį košmarą įjungė.

Aleksas (2 m. 11 mėn.) užsirišo skarelę ant galvos:
- Aš pasipuošęs, kaip jaunikis.
Mama klausia:
- O tu žinai, kaip atrodo jaunikis?
- Žinau, toks pliku užpakaliu.

Alekso šnekos iki 2 metų



Aleksui labai patinka mamos kursiokė Alina. Sužinojęs, kad Alina atvažiuos į svečius, Aleksas (1 m. 10 mėn.) sako:
- O, Alina, mano svajonių mergina.

Aleksas (1 m. 10 mėn.) žiūri žinias. Rodo Algirdą Brazauską, kuris panašus į Alekso senelį. Aleksas sako:
- Žiūrėkite, Brazauskas gražus kaip senelis Algis.

Mamos pokalbis su Aleksu (1 m. 11 mėn.), kuris yra blogos nuotaikos:
- Ar myli mamą?
- Ne.
- Ar myli tėtį?
- Ne.
- O močiutę?
- Ne.
- Tai ką tu myli?
- Tik Barborą Radvilaitę ir Almą Adamkienę.

Aleksas (1 m. 11 mėn.) valgė šokoladinį saldainį. Vėliau prašo mamos:
- Nuvalyk prašau rankytes, man apsišokoladino piršteliai.

2010 m. rugpjūčio 17 d., antradienis

Pasiruošimas mokyklai 1


Šiais metais mūsų šaunusis bernelis eis į 1 klasę. Jau užsirašėme į Gabijos gimnazijos keramikos ir dailės krypties klasę, tikiuosi, ten ir pakliūsime. Bet tai sužinosime tik rugpjūčio pabaigoje. O kol kas nutariau suskaičiuoti, kiek gi kainuos pasirengimas rugsėjo 1-jai.

Taigi:
1 apsipirkimas - 59,55 Lt. Pirkome aplankalus vadovėliams, flomasterius, pieštukus, parkerį, kapsules (pirkome brangesnes priemones, nes jos kokybiškesnės ir jų užtenka ilgesniam laikui).

2 apsipirkimas - 27,37 Lt. Pirkau spalvotą popierių, spalvotą kartoną, lipnų spalvotą popierių ir baltą kartoną (kaip jau minėjau, Aleksas turėtų eiti į dailės ir keramikos klasę, todėl pirkau truputį daugiau, negu reikėjo).

Pradžiai - 86,92 Lt. Dar reikės kuprinės, sportinės aprangos ir maišelio jai, penalo, sąsiuvinių ir t. t. Dar turime kelias savaites viskam susipirkti.

Aleksas sako, kad nusibodo laukti rugsėjo 1-osios, nori, kad ji greičiau ateitų. Prisimenu ir aš savo pirmąją rugsėjo 1-ąją:  jaudulys, nemiegota naktis, kardelis rankose, balti kaspinai kasose...

Ar jau turite savo plytą ,,Laisvės kelyje''?

Ar jau turite savo plytą ,,Laisvės kelyje''? Mes jau turime! Ją pamatyti galite čia http://www.laisveskelias.lt/index.php?mact=BrickWall,cntnt01,view_brick,0&cntnt01uniqorderid=3E6268D50C&cntnt01returnid=57&hl=lt