2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis

Šunų paroda

      Rugsėjo 4 d. lengvosios atletikos manieže Vilniuje vyko visų veislių šunų paroda , kurioje dalyvavo mūsų draugas ir kaimynas čiau čiau veislės gražuolis Šonas, kuriam yra 1,5 metų. Šunų parodoje apsilankėme pirmą kartą. Ėjome dviese su Aleksu.
      Iš tikrųjų aš labai bijau šunų, nors nesu nuo jų nukentėjusi, bet pastebėjau, kad ir Aleksas jų prisibijo. Prie jo niekada nesakiau, kad bijau šunų, bet, kadangi mūsų aplinkoje niekas šunų neturi, jaučiasi, kad Aleksas jų prisibijo. Todėl eidama į parodą turėjau slaptą mintį atsikratyti šunų baimės (pavyko!).
      Ruoštis parodai pradėjome iš anksto: Aleksas sugalvojo padaryti Šonui sveikinimo atviruką (nesvarbu, laimės ar ne). Penktadienį aš jam kelis kartus priminiau, kad rytoj eisime į parodą, Aleksas vis atidėliojo šitą darbelį, nes turėjo svarbesnį – konstravo laivą. Penktadienį jau atsigulėme miegoti, kai išgirdau Alekso riksmą iš jo kambario. Galvojau, atsitiko kažkas baisaus. Taip ir buvo – Aleksas prisiminė, kad nepadarė atviruko. Tad šeštadienį atsikėlė anksčiau ir puolė prie darbų. Aš atsikėliau apie 9 val., išgirdau bruzdėjimą Alekso kambaryje. Aleksas su pižama sėdėjo prie stalo ir kažką karpė. Pavyko jį įtikinti iš pradžių persirengti ir pavalgyti, o paskui daryti atviruką.
      Atvirukas gavosi labai gražus – šuns snukučio formos, su linkėjimais Šonui tapti čempionu. Pasiėmę atviruką, greičiau lėkėm į maniežą, kol dar neprasidėjo Šono pasirodymas.
      Prie maniežo jau lakstė šunys su savo šeimininkais, tad Aleksas tvirčiau įsikibo man į ranką (nors nesakė, kad bijo). Manieže greitai radome Šoną su tėveliais (mano bendradarbiais) - jis laukė savo pasirodymo sėdėdamas manieže:
     
      Aeksas iškart padovanojo Šonui sveikinimo atviruką (nesvarbu, kad pasirodymo dar nebuvo). Kadangi iki Šono pasirodymo dar buvo daug laiko (visi pasirodymai vėlavo), su Alekso apėjome visą maniežą, apžiūrėjome šunis, Aleksas dar pašokinėjo ant čiužinio:
      Apžiūrėję visus šunis, vieningai nutarėme, kad gražiausi šunys – čiau čiau, niufaundlendai ir haskiai. Vėliau, atėje prie ringo, laukėme Šono pasirodymo:
      Mūsų  gražuolis Šonas tarp čiau čiau patinėlių buvo gražiausias. O čia – įrodymas, kad Aleksas Šono nebebijo:

P.S. Ir aš turiu kuo pasigirti – įsidrąsinau ir (net!) paglosčiau Šoną (Aleksas irgi). Dabar dažnai tenka iš jo išgirsti: Mamyte, tiesa, kad čiau čiau gražiausi? Mamyte, ar tau patinka šunkiukai? Suprantu, kur link Aleksas suka, bet aš iki šuns laikymo namuose dar nepribrendau...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą