Anksčiau (dar Aleksui negimus) su Alekso tėčiu kas antrą savaitę važinėdavome į Kauną žiūrėti ,,Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje, taip pas buvome keliose Lietuvos krepšinio lygos ,,Žvaigždžių dienose“, taip pat dažnai nueidavome į ,,Lietuvos ryto“ rungtynes. Iki šiol prisimenu, kaip per lemiamas LKL finalo tarp ,,Žalgirio“ ir ,,Lietuvos ryto“ rungtynes Vilniuje mes abu sirgome už ,,Žalgirį“. Labai jau juokingai skambėjo mūsų šūksniai ,,Žalgiris, Žalgiris!“ vilniečių arenoje, bet mes stengėmės iš visų jėgų, net susirgau tada po rungtynių, ,,prarėkiau“ balsą. Ko gero, tada ,,Žalgirio“ pergale ,,Ryto“ arenoje džiaugėsi tik žalgiriečiai ir mes dviese. Gerai, kad tada iš arenos išnešėme sveiką kailį.
Vėliau rungtynes žiūrėdavome kartu su Aleksu namuose, nes jis labai nemėgsta didelio garso. Dabar jau retokai pasižiūrime rungtynes, nes Aleksas – futbolo gerbėjas, o aš, žiūrėdama rungtynes, taip pergyvenu, kad po jų pusę nakties nemiegu. Taigi dabar tausoju savo nervus.
Per krepšinio čempionato finalo rungtynes ,,ištempiau“ 2 kėlinukus, o 3 ir beveik visą 4 kėlinuką slampinėjau po namus. Aleksas tuo metu su pussesere klausėsi Lietuvos himno ir darė popierines vėliavėles. Baigė dirbti prieš pat rungtynių pabaigą.
Po rungtynių puolėme žiūrėti pro langą – Aleksas laukė fejerverkų. Matyt, mūsų rajone nedaug krepšinio gerbėjų, nes nebuvo nieko, išskyrus kelis šūksnius. O pas tėvus Fabijoniškėse žmonės šventė ,,rimtai“.
Po šio čempionato apsisprendėme žiūrėti 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes ,,Siemens“ arenoje. Aleksas iškart pasakė, kad prie mūsų neprisidės, nes arenoje bus per daug triukšminga. Eisime kartu su tėveliu atstovauti katinų šeimynelę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą